From forgotten topic to memory activism: the case of the wolf children

Autor

DOI:

https://doi.org/10.26774/wrhm.356

Słowa kluczowe:

wolf children, memory activism, Klaipeda (Memel) region, commemoration day, Pagėgiai

Abstrakt

This article is based on an archive of personal interviews. Using the oral history method, more than 60 people who were or identified themselves as wolf children were interviewed. Using memory activism, the relationship between wolf children, commemoration days, and the Pagėgiai community is examined with the aim of integrating the memory of wolf children into regional memory.

Pobrania

Brak dostępnych danych do wyświetlenia.

Biogram autora

Rūta Matimaitytė - Lithuanian Institute of History

Rūta Matimaitytė is a doctoral candidate at the Lithuanian Institute of History and junior researcher at Vilnius university, Institute of International Relations and Political Science, EUROPAST project. In her research reveals various views and policies of Soviet authorities aimed at solving the problem of child-beggars in postwar Lithuania and focuses on memory research, e.g. on the topic of silence in the Soviet period about German children of East Prussia. Her research interests span across the fields of migration, children, memory and trauma, as well as the application of oral history.

Bibliografia

Arbušauskaitė A.L., “Kaliningrado vokiečių” klausimo išsprendimas (?): Lietuva, 1951-ieji metai, “Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos”, vol. 18 (2009), pp. 207–230.

Balčiūnė I., Neprižiūrimų ir beglobių nepilnamečių problema ir jos sprendimas 1944–1954 metais Lietuvoje, “Lietuvos istorijos studijos”, vol. 47 (2021), pp. 82–98.

Connerton P., Seven types of forgetting, “Memory studies”, vol. 1 (2008), pp. 60–71.

Kairiukšytė N., Klaipėdos krašto kaimo vietovių apgyvendinimas pokario metais, in N. Vėlius, Lietuvininkų kraštas, Kaunas 1995, pp. 339-372.

Kraniauskienė S., Pocytė S., Leiserowitz R., Šutinienė I., Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose, Klaipėda 2019.

Krukauskienė E., Šutinienė I., Trinkūnienė I., Vosyliūtė A., Socialinė atmintis: minėjimai ir užmarštys, Vilnius 2003.

Fivush R., Speaking silence: The social construction of silence in autobiographical and cultural narratives, “Memory”, vol. 18 (2010), pp. 89–98.

Hardingaus Ch., Vilko mergaitė, Vilnius 2024.

Gailienė D., Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu, Vilnius 2021.

Geda S., Pėdos: Eilėraščiai, Vilnius 1966.

Górska E., Memory activisim: methods of creation of alternative collective memory in former Yugoslavia and Israel, “Maska”, vol. 32 (2016), pp. 7–18.

Gronau S., Vilko vaikai: klyksmas vaiduoklių mieste, Kaunas 2017.

Gutman Y., Memory Activism: Reimagining the Past for the Future in Israel–Palestine, Nashville 2017.

Gutman Y., Wustenberg J., The Routledge Handbook of memory activism, London–New York 2023.

Kibelka R., Vilko vaikai: kelias per Nemuną, Vilnius 2000.

Laukaitytė R., Pokaris Lietuvoje. Belaukiant išlaisvinimo, Vilnius 2022.

Lehndorff H., Rytų Prūsijos dienoraštis. Gydytojo užrašai 1945–1947, Vilnius 2021.

Matimaitytė R., Lupant “vilko vaikų” svogūną. Rytprūsių krašto vokiečių vaikų likimas ir atmintis Lietuvoje, “Naujasis Židinys – Aidai”, vol. 7 (2019), pp. 32–37.

Meras I., Žemė visada gyva, Vilnius 1963.

Meras I., Ant ko laikosi pasaulis, Vilnius 1968.

Nora P., Between Memory and History: Les Lieux de Mémoire, “Representations”, no. 26 (1989), pp. 7–24.

Rigney A., Remembering Hope: Transnational activisim beyond the traumatic, “Memory studies”, vol. 11 (3) (2018), pp. 369–380.

Sotero M., A Conceptual Model of Historical Trauma: Implications for Public Health Practice and Research, “Journal of Health Disparities Research and Practice”, vol. 1 (2006), pp. 93–108.

Spatz Ch., Ostpreußische Wolfskinder Erfahrungsräume und Identitäten in der deutschen Nachkriegsgesellschaft, Osnabrück 2016.

Spatz Ch., Nur der Himmel blieb derselbe: Ostpreussens Hungerkinder erzählen vom Überleben, Hamburg 2016.

Šlepikas A., Mano vardas – Marytė, Vilnius 2012.

Vitkus H., “Mažasis Genocidas?”1944 m. pabaigos – 1945 m. įvykių Rytprūsiuose istorinis vertinimas, “Kultūros barai”, vol. 8 /9 (2006), pp. 18–21.

Opublikowane

2024-11-29

Jak cytować

Matimaitytė, R. (2024). From forgotten topic to memory activism: the case of the wolf children. Wrocławski Rocznik Historii Mówionej, 14, 192–209. https://doi.org/10.26774/wrhm.356

Numer

Dział

Artykuły i studia